Probiotikai – tvari, „žalia“ alternatyva iki šiol naudojamoms cheminėms dezinfekavimo priemonėms.

Mokslinių tyrimų santrauka

Paviršių dezinfekavimo ribotumas

Užteršti aplinkos paviršiai veikia, kaip mikroorganizmų rezervuarai (Hota B, 2004), į kuriuos įeina ir keli su sveikatos priežiūra susiję patogenai (ligas sukeliantys mikroorganizmai). Dėl šios priežasties užteršti paviršiai gali įtakoti infekcijų paplitimą sveikatos priežiūros įstaigose. Tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių komplikacijų sveikatos priežiūros įstaigose, visame pasaulyje (Allegranzi B, 2010, Cookson B, 2013, Suetens C, 2013). Tinkamas paviršiaus dezinfekavimas rekomenduojamas, kaip pagrindinė infekcijų prevencijos procedūra (Rutala WA 1996, Sehulster L, 2003, Mangram AJ, 1999). Tačiau paprastai naudojami cheminiai dezinfekavimo būdai turi ne vieną trūkumą kovojant su patogenais:

• Ribotas biocido poveikis (Vandini A, 2014);
• Greitas apdorotų paviršių pakartotinis užteršimas bakterijomis (įvyksta po 30 minučių) (Elisabetta Casell, 2017);
• Vaistams atsparių mikroorganizmų vystymasis (nors iki šiol tai buvo parodyta tik in vitro) (Vandini A, 2014, Wand, 2017);
• Aplinkos tarša (Vandini A, 2014);
• Galimas pacientų, darbuotojų ir valytojų jautrumo atsiradimas cheminiams valikliams (Vandini A, 2014);
• Atsparumas plačiai naudojamiems antiseptikams ir dezinfekavimo priemonėms (Frabetti A, 2009, Bock, 2016);
• Žudomi tiek kenksmingi (blogi) tiek naudingi (geri) mikroorganizmai (University of Ghent, 2007).

Dėl šių priežasčių valymo procedūrų, kuriomis siekiama kontroliuoti patogeninių bakterijų kiekį, svarba rodo, kad būtina nauja ir tvari strategija.

Probiotikų naudojimas – naujas požiūris ir perspektyvi strategija

Perspektyvią strategiją pirmieji pasiūlė Falagas ir Makris 2009 m. Šios strategijos pagrindas –  nepatogeninių mikroorganizmų – probiotikų (pvz.: B. subtilis, B. pumilus ir B. megaterium ir kt.) naudojimas. Probiotinės bakterijos yra Bacillus spp sporos, kurios laikomos nekenksmingais mikroorganizmais, nes skirtingai nei dezinfekavimo priemonės, jos neveikia kaip biocidai. Probiotikai yra ekologiški, lengvai naudojami ir biologiškai skaidomi. Probiotinių mikroorganizmų valymo priemonės remiasi „mikrobų valdymo” koncepcija, dėl kurios nebesiekiama gauti sterilios aplinkos, o vietoj to sukuriama pastovi ir sveika mikrobų bendruomenė, kuri užtikrina higieniškai stabilią aplinką. Remiantis konkurencinės atskirties principu (Gause’io dėsnis) (Hibbing ME, 2010), probiotikai geba prisitvirtinti ir kolonizuoti valomus paviršius siekiant neutralizuoti kitų bakterijų rūšių dauginimąsi (užima teritoriją ir sunaudoja visus turimus maisto šaltinius nepaliekant galimybės patogeniškų bakterijų augimui) (Gatesoupe FJ, 1999, La Fauci 2015).

Atlikti tyrimai sveikatos priežiūros įstaigose

Alberta Vandini ir kt. 2014 atliktame tyrime lygino mikrobiologinio valymo metodą su įprastais valymo būdais.  Tyrimas buvo atliekamas 24 savaites, trijose nepriklausomose ligoninėse (vienoje Belgijos ir dviejose Italijos). Nuo valomų paviršių buvo surinkta maždaug 20000 tiriamųjų mėginių.

Vandini ir kt. atlikto tyrimo rezultatai įrodė, kad mikrobais pagrįstas valymas sumažino su sveikatos priežiūros įstaigomis susijusių patogenų kiekį nuo 50 iki 89%. Šis poveikis buvo pasiektas po 3–4 savaičių, o patogeno kiekis sumažėjo stabiliai. Nors tebėra daug klausimų dėl tikrųjų mechanizmų, šis tyrimas rodo, kad mikrobų valymas yra veiksmingesnė ir tvaresnė alternatyva cheminiam valymui ir nespecifiniam dezinfekavimui sveikatos priežiūros įstaigose.

Remdamiesi gautais rezultatais, galime teigti, kad probiotikai yra veiksmingi ir novatoriški produktai aplinkos tvarkymui. Probiotikais pagrįstos valymo strategijos gali smarkiai paspartinti pastangas, kuriomis siekiama sumažinti infekcijų atsiradimo galimybę medicinos įstaigose, socialinės globos įstaigose ir namuose, tokiu būdu smarkiai pagerindamos sveikatos tvarumą ir sudarydamos pagrįstą „žaliąją“ alternatyvą iki šiol naudojamoms cheminėms dezinfekavimo priemonėms.

Šaltiniai:

1. Allegranzi B, Bagheri Nejad S, Combescure C, Graafmans W, Attar H, Donaldson L, et al. Burden of endemic health-care-associated infection in developing countries: systematic review and meta-analysis. Lancet. 2011; 377(9761):228–41. Epub 2010/12/15. doi: S0140-6736(10)61458-4 [pii] doi: 10. 1016/S0140-6736(10)61458-4 PMID: 21146207.
2. Cookson B, Mackenzie D, Kafatos G, Jans B, Latour K, Moro ML, et al. Development and assessment of national performance indicators for infection prevention and control and antimicrobial stewardship in European long-term care facilities. J Hosp Infect. 2013; 85(1):45–53. Epub 2013/08/13. doi: S0195-6701(13)00194-1 [pii] doi: 10.1016/j.jhin.2013.04.019 PMID: 23932737.
3. Suetens C, Hopkins S, Kolman J, Diaz Ho gberg L (2013).Point prevalence survey of healthcare associated infections and antimicrobial use in European acute care hospitals. Stockholm, Sweden: European Centre for Disease Prevention and Control.
4. Vandini A, Temmerman R, Frabetti A, Caselli E, Antonioli P, Balboni PG, et al. Hard surface biocontrol in hospitals using microbial-based cleaning products. PLoS One. 2014; 9(9):e108598. Epub 2014/09/27. doi: 10.1371/journal.pone.0108598 PONE-D-14-19956 [pii]. PMID: 25259528; PubMed Central PMCID: PMC4178175.
5. Elisabetta Caselli, Maria D’Accolti, Alberta Vandini, Luca Lanzoni, Maria, Teresa Camerada, Maddalena Coccagna, Alessio Branchini3, Paola Antonioli, Pier Giorgio Balboni, Dario Di Luca, Sante Mazzacane. Impact of a Probiotic-Based Cleaning Intervention on the Microbiota Ecosystem of the Hospital Surfaces: Focus on the Resistome Remodulation.. DOI:10.1371/journal.pone.0148857. 2016.
6. Hota B (2004) Contamination, disinfection, and cross-colonization: are hospital surfaces reservoirs for nosocomial infection? Clin Infect Dis 39(8): 1182-1189.
7. Rutala WA (1996) APIC guideline for selection and use of disinfectants. 1994, 1995, and 1996 APIC Guidelines Committee. Association for Professionals in Infection Control and Epidemiology, Inc. Am J Infect Control 24(4): 313-342.
8. Sehulster L, Chinn RY, CDC, HICPAC (2003) Guidelines for environmental infection control in health-care facilities. Recommendations of CDC and the Healthcare Infection Control Practices Advisory Committee (HICPAC). MMWR Recomm Rep 52(RR-10): 1-42.
9. Mangram AJ, Horan TC, Pearson ML, Silver LC, Jarvis WR (1999) Guideline for Prevention of Surgical Site Infection, 1999. Centers for Disease Control and Prevention (CDC) Hospital Infection Control Practices Advisory Committee. Am J Infect Control 27(2): 97-132.
10. Frabetti A, Vandini A, Balboni P, Triolo F, Mazzacane S (2009) Experimental evaluation of the efficacy of sanitation procedures in operating rooms. Am J Infect Control 37(8): 658-664.
11. Vandini A, Frabetti A, Antonioli P, Platano D, Branchini A, et al. (2014) Reduction of the Microbiological Load on Hospital Surfaces. Through Probiotic-Based Cleaning Procedures: A New Strategy to Control Nosocomial Infections. J Microbiol Exp 1(5): 00027. DOI: 10.15406/jmen.2014.01.00027
12. Elisabetta Casell (2017). Hygiene: microbial strategies to reduce pathogens and drug resistance in clinical settings. Microbial Biotechnology, 10, 1079–1083.
13. Bock, L.J., Wand, M.E., and Sutton, J.M. (2016) Varying activity of chlorhexidine-based disinfectants against Klebsiella pneumoniae clinical isolates and adapted strains. J Hosp Infect 93: 42–48.
14. Wand, M.E., Bock, L.J., Bonney, L.C. and Sutton, J.M. (2017) Mechanisms of increased resistance to chlorhexidine and cross-resistance to colistin following exposure of Klebsiella pneumoniae clinical isolates to chlorhexidine. Antimicrob Agents Chemother 61: e01162–16.
15. La Fauci V, Costa GB, Anastasi F, Facciolà A, Grillo OC, et al. (2015) An Innovative Approach to Hospital Sanitization Using Probiotics: In Vitro and Field Trials. J Microb Biochem Technol 7: 160-164. doi:10.4172/1948-5948.1000198
16. Falagas ME, Makris GC (2009) Probiotic bacteria and biosurfactants for nosocomial infection control: a hypothesis. J Hosp Infect 71: 301–306.
17. Hibbing ME, Fuqua C, Parsek MR, Peterson SB (2010) Bacterial competition: surviving and thriving in the microbial jungle. Nat Rev Microbiol 8: 15–25.
18. Gatesoupe FJ (1999) The use of probiotics in aquaculture. Aquaculture 180: 147–165.
19. UNIVERSITY OF GHENT 2007. MICROBIOLOGICAL RESULTS OF PIP HEALTHCARE CLEANING IN A CLINICAL ENVIRONMENT