Mes, tėvai, norime sukurti saugius ir sveikatai palankius namus. Ko reikia ir ką sako ekspertai? Šį kartą ne apie įsilaužimus,
elektros instaliaciją ar būsto šiltinimą. Pakalbėkime apie neprašytus svečius, kurių kiekvienuose namuose milijardai. Taip, tai bakterijos. Daugelis skelbiame joms nuožmų karą ir siekiame sterilumo, ypač augindami
vaikus. Tačiau vis dažniau girdime ekspertus, pasisakančius, kad tobulas sterilumas atsigręžia prieš mus pačius.
Kaip tėvams nepaklysti ieškant geriausio sprendimo kurti aplinką, kuri nėra sterili laboratorija ar operacinė, tačiau drauge netampa bakterijų, galinčių sukelti ligas, knibždėlynu. Vis daugiau tėvų atsakymo ieško probiotikuose.
Kas tai – probiotikai?
2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbę oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai“.
Tai gerosios bakterijos, kurių yra tiek žmogaus organizme, tiek aplinkoje. Gerosios bakterijos arba probiotikai yra naudingi mikroorganizmai, gyvenantys žarnyno mikrofloroje. Pagrindinis jų tikslas ir darbas – apsaugoti organizmą nuo išorinių veiksnių ir išlaikyti jį sveiką.
Mikroorganizmų skaičius įvairiose kūno vietose yra skirtingas. Žmogaus virškinimo trakte yra daugiau nei 200 įvairių rūšių bakterijų. Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg bakterijų ir toks pats kiekis pašalinamas su išmatomis per metus. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus ar esant stresui, gali sutrikti pusiausvyra tarp naudingų bakterijų ir tų, kurios gali būti žalingos sveikatai. Tuomet klausome gydytojų rekomendacijų ir vartojame preparatus su probiotikais.
Mikroorganizmai aplinkoje
O kaip mūsų aplinka? Amžina gerųjų ir blogųjų bakterijų kova vyksta nuolat. Nors netyrinėjame savo namų per mikroskopą, stengiamės švarinti – skalbti, valyti, plauti – taip, kad neliktų nei vienos bakterijos. Pasitelkiame visas įmanomas agresyvias chemijos priemones ir didžiuojamės, kad mūsų namuose nei dėmelės, kartojame iš TV ekranų išmoktą frazę “Namai spindi švara”.
Neapsigaukite: ten, kur dar vakar trynėte cheminėmis priemonėmis, šiandien vėl gali knibždėti sveikatai pavojingos bakterijos. „Bėda, kad dauguma įprastų valiklių siekia tik momentinio rezultato – švaros „čia ir dabar“. Didelės koncentracijos valikliai sunaikina viską savo kelyje: tiek pavojingus, tiek ir naudingus mikroorganizmus, palikdami daugmaž sterilią aplinką. Blogiausia, kad šventa vieta, kaip sakoma, ilgai tuščia nebūna. Tad išnaikintų bakterijų vietą užima naujosios, kurios nebūtinai yra geros“, – sako mikrobiologas dr. Juozas Šiurkus.
Ką daryti?
Visiškai kitu principu veikia pasaulyje naujiena tapusios valymo priemonės su probiotikais. Gerosios bakterijos gali gyventi bet kur, kur joms užtenka maisto (purvo, dulkių, maisto likučių), deguonies ir drėgmės. Valymo metu jos paprasčiausiai ‘suvalgo’ purvą ir kitas bakterijas ir geba tai padaryti net tose vietose, kurių chemikalai nepasiekia. Su valikliu ant paviršiaus patekę probiotikai – gyvi organizmai – veikia ir dauginasi. Vaizdžiai tariant, jie okupuoja tam tikrą teritoriją, neleisdami plisti ir daugintis kitoms, tame tarpe, ir patogeninėms bakterijoms. Didžiosios Britanijos Geneius laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad probiotikų turintys valikliai yra keturiskart efektyvesni nei įprastos valymo priemonės. Ypač didžiulis skirtumas išryškėja praėjus parai po namų tvarkymo: įprasti valikliai, prabėgus 24 valandoms, paprastai jau nebeturi jokio poveikio, o štai vieta, išvalyta su probiotikų prisodrintomis priemonėmis, tebėra apsaugota nuo patogeninių bakterijų.
Sterili aplinka – nėra sprendimas, juk kasryt iškeliaujame į mokyklas, įstaigas, lipame į troleibusus, sėdame ant dviračių, įžengiame į įvairių mikroorganizmų pilną pasaulį, pasitikėdami savo organizmo imunitetu. O jį stiprinti padeda ir saugi namų aplinka, kurioje ‘šeimininkauja’ probiotikai, gerosios bakterijos.
