Italijos Ferrara Universiteto tyrimas Santa Anne di Ferrara ligoninėje “Bio-stabilizuojančių priemonių testavimas, naudojant probiotikų turinčius produktus, skirtus ligoninės patalpų valymui ir sanitarijai”
Hospitalinių infekcijų problema
Ligoninėse įgytos (hospitalinės) infekcijos yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos priežiūros problemų: pacientams tenka ilgiau gydytis stacionaruose, vis daugiau išleidžiama pinigų gydymui, kenčia sveikatos apsaugos biudžetas, kas riboja modernių, kitų procedūrų ar metodų taikymą.
Tyrimas vyko Italijoje, kur apskaičiuota, kad hospitaline infekcija suserga net 8 proc. pacientų, arba maždaug 700 000 atvejų per metus. Maždaug 25% atvejų pasireiškė po operacijos, o likusieji 75% įvyko gydymosi ligoninėje metu arba po paciento išleidimo. Nurodyti procentiniai dydžiai viršija statistinius duomenis Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Šiuos reiškinius (hospitalinę infekciją) gali sukelti mikroorganizmai, tokie kaip salmonelės ar hepatitas, bet vis dažniau ir oportunistiniai mikroorganizmai. Ligoninės aplinkos valymo procedūros kartu su profilaktiniu gydymu antibiotikais atliekamos siekiant sumažinti mikroorganizmų proliferaciją ir taip užkirsti kelią galimų infekcijų vystymuisi.
Problema yra aktuali visoms gydymo įstaigoms bet kurioje šalyje, todėl italų mokslininkų atliktas bandymas vertas dėmesio ir patvirtina probiotikų vertingą vaidmenį kovojant su nepalankiais mikroorganizmais mūsų aplinkoje.
Cheminė dezinfekcija – nueinantis metodas
Tradiciškai valymo procedūros atliekamos naudojant cheminius dezinfekantus, tačiau yra keletas šio metodo trūkumų:
- Laikui bėgant dezinfekavimo priemonių biocidinis (kovos su bakterijomis) veiksmingumas yra ribotas. Tai paprastai baigiasi per 20–30 minučių po paviršiaus padengimo, o po to stebimas eksponentinis mikroorganizmų augimas.
- Mikroorganizmai ir toliau vysto genetines mutacijas ir savo gynybą, kuria siekiama, kad biocidinis poveikis būtų neveiksmingas. Tai didina atsparumą antibiotikams ir (arba) atsparumą daugeliui vaistų
- Aplinkos taršos problemos, kylančios dėl masinio toksinių cheminių medžiagų pastovaus susikaupimo aplinkoje, kanalizacijos sistemose, toliau gruntiniuose vandenyse ir pan.
Biologinė konkurencijos principas – kovos su patogeninėmis bakterijomis ateitis
Dėl šių priežasčių intensyvėja tarptautiniai sanitarijos metodų tyrimai, pagrįsti biologiniu konkurencijos principu. Jo esmė: nepatogeniški mikroorganizmų produktai gali kolonizuoti paviršius ir kovoti su kitų (blogųjų) bakterijų rūšių paplitimu. Tai grindžiama konkurencingos atskirties principu („Gause“ teorija).
Šis požiūris į sanitarijos problemą visiškai keičia tradicinių procedūrų esmę. Iki šiol dezinfekciją apibrėžia minimalus bet kokių mikroorganizmų buvimas bet kokio tipo paviršiuose. Nors tradicinis metodas siekia kontroliuoti patogenines padermes, jis tai daro be toleravimo mikroorganizmų buvimui, net ir tų, kurie nėra žalingi žmonių sveikatai.
Šios naujos procedūros gali būti apibrėžtos kaip vienos rūšies biologinio stabilizavimo metodai, o tai reiškia, kad nėra bendro biocidinio (visus mikroorganizmus naikinančio) poveikio, išskyrus galutinį poveikį tam tikroms, žmogui kenksmingoms mikrobinėms rūšims. Veikimo principas toks: dvi skirtingos bakterijų rūšys negali išgyventi, jei joms daugintis reikia tų pačių mitybos sąlygų. Žmogui palankių mikroorganizmų vaidmuo tampa labai reikšmingu – konkurencinėje kovoje įveikti patogenines bakterijas, lig sukėlėjas, užimti vietą, nekenkiant bendrai ekologijai.
Valymo priemonės su probiotikais kurią ne sterilią, bet palankią žmogui aplinką
Tam pasitarnauja valymo priemonės, kurių sudėtyje yra probiotikų, tų gerųjų mūsų aplinkos „kolonizatorių“, neleidžiančių daugintis blogosioms bakterijoms.
Universiteto tyrime naudoti valymo produktai, kuriuose yra Bacillus genties sporų mišinys. Didelė gerųjų bakterijų koncentracija gali efektyviai skatinti konkurenciją prieš visus kitus mikroorganizmus,
Tyrimas buvo vykdomas 2010 m. – 2011 m. „In vitro“ darbas buvo atliktas Ferraros universiteto laboratorijose, o lauko, realių sąlygų darbas – Santa Anna di Ferrara ligoninėje.
„In vitro“ testų (atliktų pagal ISO 13697: 2001) tikslas buvo leisti patikrinti probiotikų konkurencinės atskirties savybių veiksmingumą, palyginti su kitomis bakterijų rūšimis, nesant išorinių veiksnių, t.y. tų procesų, užterštų paviršių, kurie atsiranda natūraliai, šiuo atveju, ligoninės aplinkoje.
Rezultatai patvirtina, kad akivaizdu, jog probiotikų naudojimas lemia bendrą patogenų kiekių sumažėjimą, palyginti su tradicinėmis procedūromis – jie geba efektyviai konkuruoti su blogosiomis bakterijomis, užtikrindami ilgalaikę apsaugą.
Nustatyta, kad po dviejų mėnesių naudojimo probiotikų ilgalaikis veikimas sukėlė didelį patogeninių mikrobų sumažėjimą, palyginti su vietomis, kurios buvo valomos tradiciniais agresyvios chemijos produktais. Daugeliu atvejų patogeninių mikroorganizmų populiacijos buvo sumažintos beveik 90%, o vidutinis bendras patogenų mažinimas palyginti su tradicinių dezinfekavimo priemonių naudojimu, yra daugiau kaip 70–80%.
Būtinas atsakingas mūsų požiūris į kuriamą saugią aplinką žmogui
Italų universiteto mokslininkų atlikti testai patvirtina, jog gerosios bakterijos – probiotikai – pajėgios konkuruoti su patogeniniais mikroorganizamais ir sukurti žmogui palankią bei saugią aplinką ilgam laikui. Dar daugiau – galime išvengti nepageidaujamo sterilumo, ką įrodė ne vienas mokslinis tyrimas. Pridėkime tai, kad neteršiame gamtos agresyvia chemija, ir turime mokslu ir tyrimais pagrįstus faktus, skatinančius gerai pagalvoti, kokias valymo, skalbimo, kitas švarinimo priemones naudojame.
Probiotic – produktai rūpestingiems vartotojams
VU mokslininkai atliko panašų tyrimą su Probiotic produktais, kuriuose naudojamos tos pačios genties kaip ir italų tyrime bakterijos. VU tyrime dėmesys sutelktas ne į visas, bet aktyviausias E.coli patogenines bakterijas. Mokslininkų tikslas buvo įvertinti “Probiotic” valiklio efektyvumą: ištirti „Probiotic“ valiklio įtaką E.coli bakterijų augimui ir ištirti “Probiotic” valikliuose naudojamų mikroorganizmų stabilumą. Tyrimas pagrindė probiotikų konkurencinį pranašumą prieš patogeninies E.coli bakterijas: tomis pačiomis sąlygomis “Probiotic” valiklyje esantys mikroorganizmai išlieka gyvybingi, o E.coli bakterijos neberodo gyvybės ženklų jau po 24 valandų. Tai reiškia, kad buityje naudojant “Probiotic” valiklį su probiotikais mes kuriame žmogaus organizmui palankią aplinką: a) probiotikai, arba gerosios bakterijos, lieka gyvybingi b) blogosios E.coli bakterijos negyvybingos, t.y. mažėja tikimybė buityje užsikrėsti bakterinėmis žarnyno ligomis.
Nesvarbu, kurios šalies mokslininkai imasi tyrimo, probiotikai kiekvieną kartą įrodo savo naudą žmogui, kovojant su mūsų organizmui žalingomis bakterijomis.